Jeigu kam yra šovę į galvą pagaminti panašų projektą kaip blogas.lt arba blogr.lt  ir ieškote wordpress įskiepių (plugins) galiu pasidalinti už mažesnę nei prašo http://premium.wpmudev.org kainą. Kadangi turiu metinę prieigą prie šių įskiepiu, nuolatinis palaikymas garantuotas. Rašykite ir sutarsime kainą. Rašyti čia

Taip pat visus pradėjusius šias web statybas galiu konsultuoti kadangi pats sukūriau neperseniausiai projektą www.theblogger.com.au

Prekės ženklas – trumpas sudėtingo prekės ar paslaugos vertingumo aprašymas, paliekantis pėdsaką kliento pasamonėje. Būtent vertingumo! Visų pirma kuriamas prekės ženklas turi turėti vertę! Jeigu jis neturi jokios vertės, tad kam skatinti jo pardavimus, jeigu po kiek laiko jis vis viena mirs…

Skatinti pardavimus yra kiekvieno šiuolaikinio rinkodaros specialisto užduotis ne išimtis ir Lietuvoje. Norėčiau pradėti nuo apibrėžimo ir pereiti prie kiekvieno būdo atskirai.

Pardavimų skatinimas – trumpalaikiai veiksmai, sudarantys palankesnes prekių įsigijimo sąlygas, siekiant padidinti pardavimus.
Būtent palankesnias sąlygas, ko kartais reklamos viešinimuose nė su žiburiu nerasti, taip yra kartais klaidinimas vartotojas, kas vėliau atsiliepia prekės ženklo vertei.

Pradėkime nuo pačio populiariausio Lietuvoje – išpardavimai, nuolaidos, nukainavimai. Tikriausia niekam net nereikia pristatyti, nes kiekvieną dieną praeidami pro parduotuves, užklydę į interneto portalus ar grįžę namo pašto dėžutėje randame šias žinutes. Blogiausia tai, kad neprasidėjus krizei, išpardavimai ir akcijos buvo skelbiami periodiškai. Vasaros, rudens, žiemos, pavasario. Ką matome šiandieną? Šiandiena situacija tokia, kad vartotojas kiekvieną dieną, mato tuos pačius žodžius kurie tiesiog atbukina vartotoją ir su laiku šie žodžiai tampa nebe veiksmingi. Iš psichologijos pusės žmogus pamatęs N kartų reklamą ją priimą kaip patikimą, o vėliau atsidrūręs tarp pasirinkimo, pasirinks žinomesnę. Atrodo valio, vartotojas pamato magiškus žodžius ir bėga tikrinti kas yra lentynos, bet situacija tampa priešinga, kadangi vartotojas tampa apatiškas ir tiesiog mažiau reguoja į šį viešinimo būdą.

Ko mes galime pasimokyti iš šios situacijos? Neperkraukime vartotojų nuolaidomis, akcijomis ir kainų žeminimu, tai šiuo metu yra mažiau efektinga, o ir vartotojas labiau atsargus. Investuokime pinigus geriau į stiprų ir patrauklų prekės ženklą. Vienas geriausių lietuviško prekės ženklo kūrimo pavyzdžių “Ežio” reklaminės kampanijos. Jie daro akcijas, bet navartoją šių žodžių. Ar dar prisimenate”Kęsts ir Vyts,”Miškas tau padėkos”; ” Moskito” ir kiti best seleriai. Vaikai kliedi šiomis reklamomis ir noriai naudoja reklamos tekstus kasdienybėje, nes jie kuria pridėtinę vertę ir tiesiog “kabina”. Akcijos ir nuolaidos pridėtinės vertės prekės ženklui nekuria.

Antras pagal populiarumą pardavimų skatinimo būdas lojalumo schemos. Tikriausia visi turime “Maximos” kortelę, dažnas aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje turi”Laisvalaikis” ar kitokią pramogų kortelę. Lojalumo schemos yra iki šiol neatsibostantis dalykas, kadangi turėjimas tokios kortelės kurią pridėtinę vertę prekės ženklui. Vartotojas nesusimastydamas iš dviejų prekės ženklų pasirenką patogesnį ženklą X. PVZ. Šalia namų stovi Maxima parduotuvė ir prekės ženklo X privati parduotuvė, kuri niekaip savęs nepozicionuoja ir kainos yra identiškos. Kurią parduotuvę pasirinksime? Tą kurios lojalumo kortelė grąžina 10%.

Lojalumo schema gali buti kaupiamo tipo, arba fiksuoto. PVz. su maximos kortele mes kaupiame litus, su laisvalaikio kortele gauname iškarto fiksuotą nuolaidą. Didžiausia problema tame, kad kiekvienas vartotojas turi jau bent po kelias nuolaidų korteles, o su laiku turėsime su savimi turėti atskirą lagaminą šioms pardavimų skatinimo priemonėms. Tad būkite išradingesni galvodami lojalumo schemas savo prekės ženklui ir dar turėsite galimybę atsidurti kliento piniginėje.

Trečias pagal populiarumą skatinimas – kuponai/grupiniai apsipirkimai.
Nors tai šiek tiek primena tarybinius laikus, kuomet viskas buvo pagal kuponus, bet pardavimus skatinanti priemonė ne veltui yra trečioje pozicijoje. Paskutiniais metais išgarsėjo portalai beta.lt grupinis.lt ir pan. Puikiai leidžia iššluoti prekių lentynas ir paskatinti jūsų prekės ženklo vartojimą. Bet būkite atsargūs naudodami jaunam prekės ženklui. Jeigu tik pradėjote kurti vertę, nesiimkite šios atrakcijos, kadangi vėliau vartotojui gali susidaryti nuomonė, kad jūsų prekės ženklas nevertas prašomų pinigų ir pirkimas nebus atliktas.

Ketvirtoje pozicijoje puikuojasi loterijos bei žaidimai. Dalyvavote kokiame žaidime ? Neperseniausiai administravau vieno pardavimų skatinimo žaidimų portalo veiklą, tad galiu pasidalinti patirtimi, kokie žaidimai buvo populiariausi ir sulaukdavo daugiausia sekmės.

Pirmoje vietoje iš daugiausią organizuojamų yra: atsakyk į klausimus ir laimėk prizą. Šios loterijos esmė: užsakovas surenka potencialių klientų duomenų bazę ir vėliau tiesioginiais rinkodaros būdais, kaip įmanoma geriau atakuoja pašto dėžutes: tiek tradicines tiek virtualias. Tiesioginės rinkodaros rezultatai būna visada patenkinami, tad efektyvumas šios priemonės taip pat geras. Mes gauname tiesioginius klientus kurie nori mūsų produkto. Tačiau šie žaidimai yra nelabai populiarūs tarp interneto vartotojų ir lankomumas yra vidutiniškas.

Antroje vietoje puikuojasi žaidimai pirk ir laimėk prizą. Dažniausiai organizuoja tokias loterijas P&G kompanija, manau tai tikrai geras skatinimo būdas. Schema dažniausia būna tokia: perki produktą, pasilieki kvitą ir siunti kodą. Laimi arba nelaimi prizą. Iki šiol šio pobūdžio populiariausia žaidimo akcija buvo KUBUS, sutraukusi daugiausia lankytojų į mūsų portalą. Keista ir tai, kad Kalėdų metu, kuomet skelbiami didžiausi išpardavimais žmonės daugiausia yra susidomėją loterijomis bei konkursais. Gal visą tai lemia atsipalaidavimas, šventinė nuotaika ir norėjimas save šiek tiek palepinti.

Trečią poziciją užima konkursai “siųsk nuotrauką ir laimėk”. Jų esmė taip pat yra paprasta ir aiški, surenkame duomenų bazę. Vėliau atakuojame tiesioginės rinkodaros veiksmais.

Į ketvirtą poziciją veržiasi interneto žaidimai “žaisk ir laimėk tipas”. Kurio metu skatinamas ne tik prekės ženklo žinomumas, informacijos sklaida, bet kartu kaupiama ir duomenų bazė. Kuri jau kaip ir minėjau naudojama tiesioginės rinkodaros metu.

Visų loterijų bei žaidimų vienintelis minusas yra tas, šiom priemonėms reikalingas papildomas viešinimas, o tai be suteiktų prizų papilomi kąštai reklamai. Pvz. P&G kompanija dažniausia naudojasi informacijos sklaida pardavimo vietose. Ant pakuočių, papildomi stendai ir pan. Automatiškai pardavimai skatinami tik tarp potencialių klientų kurie perka bei naudoja šią priemonę, taip pat dar užkimba keletas žioplinėjančių žmonių, kurie neišsirenka iš prekių įvairovės. Kitas pavyzdys “KUBUS” akcija. Kuri pasinaudoja ne tik reklama savo svetainėje, kurioje jau galima rasti įvairių žaidimų ir juose paslėptos reklamos, bet pasitelkia ir televiziją, prekių pakuotes bei visą kitą galimą mediją. Be abejo ir rezultatas yra visai kitoks.

Penktoje vietoje pardavimus skatina prezentacijos bei degustacijos. Tai tiesioginis pardavimų skatinimas ir bendravimas su potencialiu klientu. Manau tai vienas geriausių tiesioginių kontaktų su potencialiu pirkėju. Kuomet gali iškarto parduoti, bei sužinoti nuomonę apie produktą iš jau bandžiusio vartotojo. Dažnai įmonės sako, kad tai pakankamai brangi priemonė, bet paskaičiavus kiek Lietuvoje yra mokių potencialių klientų ir kiek jų aprėpia masinės komunikacijos priemonės, matome kad sąnaudos pateisina lūkesčius. Ateityje ši rinkodaros priemonė taps nr.2 po interneto, juk būtent prie lentynų kur yra išrikiuota begalė produktų vartotojas padaro lemiamą sprendimą. Statistiniais duomenis apie 90% pirkimo pasirinkimo padaroma prie pardavimų lentynos. Ateities vizijoje  neaiškus tik vienas dalykas – vartotojus kalbins žmonės ar kompiuteriai.

Šeštoje vietoje tarp populiariausių yra “naujos ir patobulintos priemonės”. Stebėdami TV reklamas tikrai prisiminsite skalbimo miltelius su patobulintomis formulėmis, “Fairy” nuo šiol plauna geriau ir užtenka mažiau ir t.t. Kokia yra šios rinkodaros paslaptis ? Tai, kad vartotojas kas metus, ar kas pusę metų verčiamias išbandyti vis gerėjantį produktą, o tas kas buvo nusivylęs vis viena norės pabandyti naujovę, kas žino, gal šį kartą jis plauna iš ties geriau ?
Kokį rezultatą mes matome ? P&G yra lyderiaujanti įmonė visame pasaulyje ir jų turimos produktų grupės niekas neaplenks. Bet jie bus vis naujesni ir geresni. Tik klausimas, kodėl Lietuvos įmonės nesinaudoja šia gudrybe? Atrodo paprasta, genialu ir viskas apgalvota.

Septintoje vietoje randame – nemokamas išmėginimas, dėja ši priemonė nėra labai jau populiari, bet manyčiau ji pakankamai veiksminga. Šis būdas dažniausia paplitęs parduodant stambių gabaritų prekes pvz. čiužiniai, treniruokliai ir pan. Tai daro lietuvoje TOP SHOP ir manot jie nelaimingi ? Jie net labai laimingi, jeigu pasidomėtume statistika TOP SHOP Lietuvoje patenka į daugiausia besireklamuojančių įmoniu penketuką. Pinigine išraiška manau tai geriau neskaičiuoti.

Šį sąrašą manau galima būtų dar vis tęsti, bet toliau taikomi būdai nėra jau tokie populiarūs ir žinomi plačiai.

Gerų pardavimų!

Ką šiais laikais vaizduoja logotipas? Ar tai tik paprastas išgalvotas paveiksliukas, ar kažkas daugiau?
Pabandykime išsiaiškinti.

Visų pirma, įmonės logotipas išskiria ją kitų įmonių kontekste. Spalvos, formos, raidžių šriftai ar kitos skiriamosios ypatybės leidžia jūsų įmonei tapti unikalia. Todėl kiekvienas dizaineris, imdamasis logotipo kūrimo, prisiima ir atsakomybės naštą ant savo pečių: juk tinkamas logotipas lemia produkto sėkmę. Svarbiausia suvokti, kad logotipo kūryba nėra penkių minučių darbas. Užduokite sau dabar klausimą, kokius žinote sėkmingus prekės ženklus. Coca-Cola? Nike? Adidas? Tikriausiai dauguma jų yra pasaulinio žinomumo ir tai visiškai nestebina – juk per televiziją mes juos matėme šimtus kartų. Tai ne vien puikių marketingo specialistų darbo vaisius, bet ir didelis prekinio ženklo autorių, sugebėjusių sukurti vizualiai patrauklų ir įsimintiną logotipą, indėlis.

Jaunos įmonės dažniausiai dėl riboto biudžeto logotipo kūrimo darbus patiki bet kam. Svarbiausia, kuo pigiau, greičiau sukurti patrauklų logotipą. Tuomet ir iškyla problemos: laikas sugaištas, o darbas atliktas neprofesionaliai. Tenka iš naujo ieškoti kompetentingo dizainerio, kuris pateiktų išskirtinį ir kokybišką produktą.

Galima išskirti tokius profesionaliai kuriamo logotipo etapus:

1. Pirmiausia yra sudaromas brief’as – tai užsakovų pageidavimų ir logotipo vizijos nustatymas ir užrašymas
2. Kitas žingsnis – tyrimas. Renkama informacija apie konkurentus, kitas paslaugas, domimasi įmonės įsikūrimo istorija. Taip pat reikalinga kitų sėkmingai sukurtų logotipų analizė. Šis etapas yra ilgiausias, apimantis apie 80% laiko.
3. Sukuriama logotipo koncepcija bei eskizai ( brief’o idėjų materializavimas).
4. Pertrauka, leidžianti idėjoms susigulėti. Baigiamosios korekcijos.
5. Sukurtų logotipų prezentacija, labiausiai patinkančių bei atitinkančių veiklą logotipų atranka.
6. Darbų pabaiga. Naujų projektų pradžia.

O dabar pagalvokite, kiek laiko užima šie darbai? Keletą minučių? Neprofesionaliai kuriant logotipą, visi šie etapai peršokami ir „šedevras“ gali pasirodyti kitą dieną. Bet ką galima sukurti skubotai? Gražų, nukopijuotą ar šiek tiek perdarytą paveikslėlį?
Štai keletas reikalavimų, kuriuos turi atitikti profesionaliai sukurtas logotipas:
* Logotipas – vizualus įmonės veiklos atspindys, tad jame ir turėtų būti akcentuojama veiklos kryptis;
* Originalumas;
* Profesionali išvaizda;
* Įsimintinumas;
* Logotipas turi perteikti idėją ir koncepciją, kuri buvo sumanyta.

Paklausite, kokia gi logotipo sukūrimo kaina? Dažniausiai pasitaikantis ir pats sunkiausias klausimas.
Kiekvienas užsakymas yra individualus, kadangi kiekviena įmonė turi skirtingus reikalavimus. Tad geriausiai kainą nusako bendras sąmatos sudarymas. Įvairių koncepcijų pateikimas, logotipų pataisymų skaičius, sugaištas laikas tyrimams, verslo apimtis ir t.t. lemia bendrą kainą.
Taigi, kokia yra logotipo sukūrimo kaina? 0,99 lt? Į šį klausimą kiekvienas atsakys savaip.

Dizainerė, Julie Berestova (http://ta.gd/julie_berestova_portfolio) kovas 2010.

Visa tai prasideda tuomet pat, kuomet rožinės idėjos pradeda blankti. O tai jau atsitinka ir po kelių mėnesių susimokėjus duoklę sodrai ir kitoms alkanoms valstybės institucijom. Tikriausia visi tuomet pamano, kad tai yra mokestis “už orą”. Pardavimai nuliniai, svetainė graži, kainos “jau” perbrauktos kaip daro “mama maxima” ir kitos elektroninės parduotuvės, bet vis viena niekas neperka? Kokia yra vis dėl to problema ?

Visų pirma pati opiausia tautiečiams problema yra patikimumas/žinomumas. Nauja parduotuvė blyksinti labai mažomis kainomis signalizuoja nepatikimumą. Viskas būna tvarkoje, jeigu draugas x, rekomendavo draugui y šią parduotuvę kaip patikimą, tada automatiškai pirkimo rizikos faktorius sumažėja. O kas jeigu ne ?
Reikalinga visuotinė reklama. Turime patį geriausią pavyzdį pigu.lt reklama spindi visur, kainos šaukia, kad jie pigiausi, tikrai ne vienas yra pabandęs pirkti iš šios parduotuvės ir tikrai neliko nusivylę, kadangi servisas veikia kaip laikrodis.
Šią problemą galime spręsti pasirinkę populiarių prekės ženklų prekes, kuomet vartotojai yra gavę “žalią” signalą iš pačių prekės ženklų reklamos media kanaluose. Bet šiame sektoriuje tikrai bus neišvengiama kainų konkurenciją ir laimi tik tas kuris parduoda daugiausiai ir gali išsiderėti geriausia kainą iš tiekėjo, bet ar būsite pajėgūs tai padaryti su nuliniais pardavimais.
Atrodo išsprendi šią problemą ir pasirodo keli šimtai naršytojų per dieną, bet pirkimai yra visiškai minimalūs, o kartais net ir apskritai jų nėra ? Sekame toliau vartotojų papročius.
Nesenai apsilankęs Cebit Australia parodoje klausiau visiems senai žinomų e rinkodaros maldų atrodo nieko naujo, bet vienas pranešėjas pateikė tokią statistiką. Daugiau nei 50% visų elektroninių pirkėjų norimą pirkti prekę ieško ne vienoje parduotuvėje, o visose galimose. Australijos eletroninė rinka dar tik auga ir patys vartotojai yra lojalesni dėl ekonominės padėties, tad Lietuvoje manau šis skaičius tikriausia galėtu pasiekti iki 80%. Juk vis dėl to mes ieškome pigesnių nei įprastų parduotuvių prekių kainų! Tad jeigu jūsų lankytojų skaičius per dieną 100, tikėtina, kad didelė dalis yra atkeliavusių iš kitų svetainių ir jie ieško kainos, o ne gražios išvaizdos parduotuvės, kadangi šis faktorius šiame etape jiems nėra svarbus. Tad šioje situacijoje kiekvienas turėtų suskubti persižiūrėti kainas ir jas pateikti konkurencingas rinkai t.y. kainų skirtumas neturėtų būti didesnis keliais litais, be abejo skirtumas priklauso nuo pirkinio vertės. Tik didesnė problema yra kitame paieškos etape, kuomet vartotojas randa patinkančią prekę jis būtinai įrašys į paieškos sistemą būtent pirmos aptiktos elektroninės parduotuvės prekės pavadinimą. Tikriausia jau aišku, kuri parduotuvė iškris pirma paieškos sistemoje:  ji bus lyderiaujanti ir turės daugiau pinigų reklamai negu jūs. O jeigu jūs pabandysite perspjauti šios įmonės reklamos biudžetą pateikdami tą pačią ar šiek tiek mažesne kainą, vis vieną patirsite fiasko, kadangi ši parduotuvė turės didesnį patikimumą ir žinomumą.
Visai kas kita sudėlioti prekių pavadinimus pagal lyderius ir atlikti puikų darbą paieškos sistemose pagal lyderių raktažodžius, taip jūsų investuotas litas “galės” daugiau. O kai kuriais atvejais ir neivestuojant pinigų galėsite būti lygūs su lyderiais, beliks išspręsti tik patikimumo/žinomumo problemą.
Sekanti elektronines svetaines kamuojanti problema yra sustingimas. Pats didžiausias pasaulyje gigantas Amazon.com yra pasakęs, kol jūsų pirmas puslapis nesikeis, bent jau kelis kartus per mėnesį, tol jūs netapsite patrauklūs vartotojams. Ir iš tiesų visiška tiesa. Juk pats pirmas puslapis svarbiausias, kuomet vartotojas įžengia pirmus kartus ir jeigu jūs tapsite idomūs visoms pirkėjų grupėms pagal savo prekių grupes vartotojas lojaliai apsilankys ir “trečią” ir “ketvirtą” kartą.

Laukite tęsinio

Visų pirmą, šie socialiniai kanalai yra puki CRM (Customer relationship management) . Atliekant žinomumo didinimo kampanijas internete, susidomėją potencialūs klientai tuoj pat tampa prekės ženklo/paslaugos gerbėjais. Kodėl tai naudinga ? Todėl, kad vėliau galime panaudoti šį kanalą žinomumui didint, vėliau ir pardavimams skatinti.

Visų antrą, socialiniai portalai yra puiki žinomumo didinimo priemonė. Pažiūrėkime kokios grupės/puslapiai lietuvoje populiariausi ? Be abejo, tie kurie yra intriguojantys bent jau pažvelgti kas gi ten yra viduje.  Žmogus susidomėjas tampa gerbėju ir jeigu vėliau gauna tokią pačia satisfakciją iš gaunamų žinučių tampa lojalus skaitytojas, vėliau ir klientas. Pagal žmogaus psicholigiją, reikalinga pamatyti/patirti prekės ženklą daugiau nei keliasdešimt kartų, kad prekės ženklas mūsų smegenyse taptu draugu ir vėliau mes taptume lojalūs pirkėjai. Tad būkime kūribingi ir patrauklūs administruodami grupes bei puslapius.

Trečia, tokie portalai kaip Facebook puiki atmaina tradiciniams forumams, kuriuose galima tęsti diskusijas iki pažaliavimo. Pvz. Aš nemokėsiu VMI 72lt/per mėnesį pateisino tradicinio forumo lūkesčius. Kaip ir kiekviename forume yra antraštės, yra komentarai, bet kas dar žmonėms įdomiau – yra realūs žmonės, vardai ir pavardės, o ne slapyvardžiai.  Mano manymu greitu metu formumai bus išstumti dėl savo “nerealumo”. Jeigu perkeltume tokio Lietuvos giganto kaip supermama.lt vartotojus į facebook realių vartotojų būtų tik 2/3.

Ketvirta, socialinius portalus galima išnaudoti kaip apklausų ir tyrimo kanalą. Ne kartą naudojausi kurdamas projektus viešomis grupėmis kaip pvz. NEMOKAMA PAGALBOS LINIJA .Blic tyrimo rezultatams pakanka iki kelių šimtų respondentų, kad gauti realią tautos nuomonę plius minus kelių procentų paklaida.

Manau kiekvienas galime atrasti sau naudingų dalykų, džiugu, kad tradicinės grupės ” Mokykloje Mokiniai prisišaukė dvasią. (Pamatyk kaip tai baigėsi) ir pan. tampa tarp žmonių nebe tokios populiarios, o ir jų panaudojimas reklamos tikslams yra miglotas. Geriau 1000 natūraliai surinktų gerbėjų, nei 10 000 apgautų kvailių.

Prekės atsiranda ir dingsta. Manau, daugeliui buvo įdomu paragauti, kas gi išskirtinio slepiasi po šiuo pavadinimu, jo populiarumu. Ir tai jokia problema, o tiesiog laikinas reiškinys. Problema – produkto kokybė. Kiek teko ragauti produktų, pažymėtų šiuo prekės ženklu, man ir mano artimųjų tarpui nepatiko. Manau, kad po šiuo prekės ženklu slepiasi tik profesionaliai atliktas viešinimas. Jeigu išleistume tokį pat biudžetą kitokiam analogiškam projektui, pavadinimu „tralialia“, jis būtų taip pat sėkmingas (tik jau nebeunikalus).

Manau, ateityje šis verslas gali plėstis ir augti, bet tikrai ne visos produktų grupės, kurios buvo sukurtos, išgyvens.

Peržvelkime į pasaulinę reklamos istoriją. Dažniausiai vienas prekės ženklas turi vieną produktą, kuris lyderiauja savo kategorijoje, o kiti konkuruoja bendroje rinkoje. Taip ir „Olialia“: pradėjo nuo mergaičių, kurios ir yra lyderiai tarp kalendorių, renginių su blondinėmis ir pan. Tačiau ledai, sūreliai, gaivieji gėrimai nėra lyderiai. Ar „Olialia“ yra sėkmingiausia prekės ženklas Lietuvos istorijoje? Mano atsakymas – NE.

Straipsnį galite rasti taip pat portale “Pinigų karta”

1. Benjamin Koh

2. Felix Ng

3. Alexander Glenn

4. Mash Creative

Daugiau įspūdingų pavyzdžių galite rasti paspaudę čia

Nuolaidų ateityje daugės, tik labai gali būti, kad pasigesime kokybiškos ir skoningos reklamos. Kodėl? Apie tai nepriklausomas rinkodaros specialistas Artūras Mickus.

Nuolaidos yra vienas iš pardavimų skatinimo būdų, tad pardavimais sudominti ne tik prekybos centrai, bet ir gamintojai. Nuolaidų daug, kadangi ir tiekėjų yra nemažai, daugėja eksporto iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių. Tad visos pusės yra sudomintos gauti pelną.

Be to vartotojai jau labiau atkreipia dėmesį į žodžius “Nuolaida”, “Pigiau”, “Akcija”, kainų paryškinimus, rašymus kita spalva ir pan. Daugiau nei 80% pirkėjų sprendimą pirkti vieną ar kitą prekę padaro būtent prie lentynos, tad atkreipti dėmesį gali šios papildomos priemonės.

Pagrindinis pirkėjo siekis yra gauti už atitinkamą kainą atitinkamą produktą, kuris sukelia pasitenkinimą. Jeigu prekė neatitinka pirkėjo “nuotaikos”, susiformuos atvirkštinė reakcija ir prekės daugiau nebepirks. Kalbant apie pirkėjo ir pardavėjų norus, manau, šiais laikais čia turi būti labai glaudus bendradarbiavimas.

Nuolaidos labiau įsivyravo recesijos laikotarpiu, kai pirkėjai pradėjo riboti perkamumą ir pradėjo atidžiai galvoti, ką pirkti. Tuomet prasidėjo visi nuolaidų bumai, išpardavimų naktys ir pan. Juk reikia kažkaip atkreipti dėmesį į savo prekes. Nuolaidos dydis veikia priklausomai nuo situacijos ir daikto vertės. Pvz. Pirkdami automobilį gausime kelių procentų nuolaidą. Procentine reikšme tai atrodo labai mažai, bet pinigine verte susidarys keli ar keliolika tūkstančių, tad skelbti nuolaida yra geriau pinigine verte, nes matoma aiškiau apčiuopiama vertė.

Paveikiausia reklamos forma yra tiesioginiai pardavimai. Pvz. parduotuvių tematika. Prezentacijos, degustacijos parduotuvėse, kuomet pristatomas produktas, leidžiama jo paragauti ar išgerti ir pan. Tuomet visada padidėja pardavimai pradedant 100%.

Šiuo metu Lietuva išgyvena ne pačius geriausius laikus, vadinasi, nuolaidos gyvens tiek, kiek ekonominiai sunkumai kamuos mūsų šalį. Bet, mano nuomone, ateityje nuolaidų kiekis tik didės. Situacija kis nesmarkiai. Jeigu reklamos biudžetai mažės, nebus kokybiškos reklamos ir didžiausia biudžeto dalis bus išleista pardavimų skatinimui (nuolaidoms, akcijoms, išpardavimams).

Nuorodą į straipsnį rasite paspaudę čia

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

• Kada Lietuvoje prasideda tikroji Kalėdinė prekyba?

Viskas prasideda tada, kuomet prekybininkai pradeda atakuoti pirkėjus reklaminėmis akcijomis, žadančiomis suskubti ir pirkti dovanas pigiau pirkėjams. Nežinau kaip bus šiais metais, bet esant Australijoje šis periodas prasideda dar anksčiau nei Lietuvoje, rugsėjo mėnesį pirkėjai jau pradeda būti raginami užsakyti restoranus ar kavines šventiniam vakarui. Lietuvoje šis metas prasideda šiek tiek paveluotai, manau lapkričio viduryje visi prabunda.

• Gal galėtumėte palyginti LT Kalėdas parduotuvėse su Kalėdomis užsienyje?

Kaip ir minėjau aukčiau atsakytame klausime, kalėdoms užsienyje ruošiamasi daug stipriau, bei anksčiau, bet tikriausia tai nacionaliniai ypatumai ir tikėjimo vyravimas Lietuvoje. Lietuvoje manau labiau švenčiamos yra kūčios ir tai yra vyresniosios kartos įtaka, manau po 5-10 metų užaugus jaunesniąjai kartais viskas pasikeis ir kalėdos bus labiau komerciškos.

• Kokios nuolaidos Kalėdiniu laikotarpiu dabar vilios lietuvius, kokias siūlys prekybininkai?

Manau nuolaidos kažkuo nesiskirs per daug nuo praėjusių metų, vyraus Kalėdiniai išpardavimai, nuolaidos, kalėdiniai žaidimai ir pan. Tik manau tai nelabai bus veiksminga, laimės tie, kas imsis kokių netradicinių veiksmų. Tikiuosi reklamos agentūros bus šiais metais kūribiškesnės ir sugebės ne tik parašyti stebūklingus žodžius “nuolaida”, “akcija”. Labiausiai įsimintina kalėdinė akcija buvo IKI parduotuvės, kuomet interneto tinklapiai, blogai, ir socialinio tinklo facebook nariai galėjo integruoti skydelį ir iš lankytojų paspaudimų nupirkti vaikų namų vaikams dovanų. Ši akcija sulaukė tikrai gero atgarsio ir buvo pasiektas didelis kontaktų skaičius tikrai už “mažą” kaina. Labdaros akcijos iki šiol yra geriausia priemonė žinomumo lojalumo ir pardavimų skatinimui.

• Ar tiesa, kad gyvename nuolaidu amžiuje ir nuėmus visas nuolaidas įmones net nežinotų, ką pirkti…?

Na viskas priklauso nuo mūsų pačių, kiek mes leidžiame reklamai idiegti nuomonę apie tam tikrus dalykus. Lietuvoje yra labai uždara rinka ir naudojama labai daug rinkodaros priemonių pritraukti klientus. Manau vartotojai pagal pajamas patys apsisprendžia, kiek jie gali išleisti tam tikram produktui ir jo suformuotam veidui. Žmogus uždirbantis minimalų atlyginimą tikrai neapsipirkinės “Vilniaus vartų” prabangiose parduotuvėse, bet pagal savo išgalias pirks labiausias atitinkantį ir rinkodaros suformuotą produktą.

• Ar svarbios nuolaidos Kalėdiniu laikotarpiu?

Manau, kad tai labai svarbus dalykas, kai kurios įmonės kalėdiniu laikotarpiu uždirba didžiausią pelną per visus metų laikus. Žmonės šiuo metu leidžia savo piniginiai labiau prasiverti, nustebinti artimuosius dovanomus, vei nekasdieniais valgiais, tad nuolaidos atitinkamose produktų grupėse yra labai svarbios.

• Ar svarbu nuolaidos perkant dovanas?

Kaip ir minėjau kiekvienas renkamės prekes pagal išgalias ir pagal įperkamiausia produktą ir suformuotą nuomonę apie jį. Tad nuolaidos dovanoms neišimtis. Pažvelkime kaip pasiteisino užpraeitais metais pradėta Vichy vandens parko metinio abonemento akcija. Ji tęsiama kiekvienais metais ir susilaukia didelio atgarsio.

• Kokios nuolaidos nugali jau bet kokias psichologines ribas ir žmogus nusprendžia pirkti?

Manau lengviausia žmones paveikti per tai kas jiems skaudu, ko jie bando išvengti ir bando atsiriboti. Tai galėtų labdaros akcijos vaikų namų vaikams, skurstantiems, benamiams ir pan. Žmonės iš prigimties stengiasi padėti vieni kitiems bėdoje ar problemoje. Pažiūrėkime kiek surenka Kalėdinės labdaros akcijos per televiziją, tai yra milijonai surinkti už nieką ir video reportažuose rodomi tikrai ne linksmi vaizdeliai.